neįraginsimai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginsimai (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįraginsimas, mot. g. neįraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginsimas	neįraginsimi	neįraginsima	neįraginsimos	neįraginsima	-
kilm.	neįraginsimo	neįraginsimų	neįraginsimos	neįraginsimų	-	-
naud.	neįraginsimam	neįraginsimiems	neįraginsimai	neįraginsimoms	-	-
gal.	neįraginsimą	neįraginsimus	neįraginsimą	neįraginsimas	-	-
įnag.	neįraginsimu	neįraginsimais	neįraginsima	neįraginsimomis	-	-
viet.	neįraginsimame	neįraginsimuose	neįraginsimoje	neįraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginsimasis	neįraginsimieji	neįraginsimoji	neįraginsimosios	-	-
kilm.	neįraginsimojo	neįraginsimųjų	neįraginsimosios	neįraginsimųjų	-	-
naud.	neįraginsimajam	neįraginsimiesiems	neįraginsimajai	neįraginsimosioms	-	-
gal.	neįraginsimąjį	neįraginsimuosius	neįraginsimąją	neįraginsimąsias	-	-
įnag.	neįraginsimuoju	neįraginsimaisiais	neįraginsimąja	neįraginsimosiomis	-	-
viet.	neįraginsimajame	neįraginsimuosiuose	neįraginsimojoje	neįraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįraginsimas, mot. g. neįraginsima.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-si-mai

neįraginsimai

1. ta, kurią neįragins

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---