neįraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįraginti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįraginti, neįragina, neįragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįraginu	neįraginau	neįragindavau	neįraginsiu
tu	neįragini	neįraginai	neįragindavai	neįraginsi
jis, ji	neįragina	neįragino	neįragindavo	neįragins
mes	neįraginame, neįraginam	neįraginome, neįraginom	neįragindavome, neįragindavom	neįraginsime, neįraginsim
jūs	neįraginate, neįraginat	neįraginote, neįraginot	neįragindavote, neįragindavot	neįraginsite, neįraginsit
jie, jos	neįragina	neįragino	neįragindavo	neįragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįraginčiau		neįragintumėme, neįragintumėm, neįragintume
2 asm.	neįragintumei, neįragintum		neįragintumėte, neįragintumėt
3 asm.	neįragintų		neįragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįraginkime, neįraginkim
2 asm.	neįraginki, neįragink		neįraginkite, neįraginkit
3 asm.	teneįragina, teneįraginie		teneįragina, teneįraginie

• žr. pagr. f. neįraginti, neįragina, neįragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįraginąs, neįraginantis, neįraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįraginęs, neįraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįragindavęs, neįragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįraginsiąs, neįraginsiantis, neįraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįraginamas, neįraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįragintas, neįraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįraginsimas, neįraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįragintinas, neįragintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįraginant, neįraginus, neįragindavus, neįraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįragindamas, neįragindama.
• taip pat žr. bdn.: neįraginte, neįragintinai.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-ti

neįraginti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įraginti.

Etimologija

<= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neįraginti: bendrai

įraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįraginti: Išvestiniai žodžiai

neįraginimas (lt) (vyr. g.) neįragintojas (lt) (vyr. g.)

neįragintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neįraginti: bendrai

---

Dalyvis

neįraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįragintas, mot. g. neįraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintas	neįraginti	neįraginta	neįragintos	neįraginta	-
kilm.	neįraginto	neįragintų	neįragintos	neįragintų	-	-
naud.	neįragintam	neįragintiems	neįragintai	neįragintoms	-	-
gal.	neįragintą	neįragintus	neįragintą	neįragintas	-	-
įnag.	neįragintu	neįragintais	neįraginta	neįragintomis	-	-
viet.	neįragintame	neįragintuose	neįragintoje	neįragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintasis	neįragintieji	neįragintoji	neįragintosios	-	-
kilm.	neįragintojo	neįragintųjų	neįragintosios	neįragintųjų	-	-
naud.	neįragintajam	neįragintiesiems	neįragintajai	neįragintosioms	-	-
gal.	neįragintąjį	neįragintuosius	neįragintąją	neįragintąsias	-	-
įnag.	neįragintuoju	neįragintaisiais	neįragintąja	neįragintosiomis	-	-
viet.	neįragintajame	neįragintuosiuose	neįragintojoje	neįragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįragintas, mot. g. neįraginta.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-ti

neįraginti

1. tas, kurį neįragino

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---