neįraginto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįragintas, mot. g. neįraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintas	neįraginti	neįraginta	neįragintos	neįraginta	-
kilm.	neįraginto	neįragintų	neįragintos	neįragintų	-	-
naud.	neįragintam	neįragintiems	neįragintai	neįragintoms	-	-
gal.	neįragintą	neįragintus	neįragintą	neįragintas	-	-
įnag.	neįragintu	neįragintais	neįraginta	neįragintomis	-	-
viet.	neįragintame	neįragintuose	neįragintoje	neįragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintasis	neįragintieji	neįragintoji	neįragintosios	-	-
kilm.	neįragintojo	neįragintųjų	neįragintosios	neįragintųjų	-	-
naud.	neįragintajam	neįragintiesiems	neįragintajai	neįragintosioms	-	-
gal.	neįragintąjį	neįragintuosius	neįragintąją	neįragintąsias	-	-
įnag.	neįragintuoju	neįragintaisiais	neįragintąja	neįragintosiomis	-	-
viet.	neįragintajame	neįragintuosiuose	neįragintojoje	neįragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįragintas, mot. g. neįraginta.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-to

neįraginto

1. tas, kurį neįragino

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---