neįsimigęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimigęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigęs, mot. g. neįsimigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigęs	neįsimigę	neįsimigusi, neįsimigus	neįsimigusios	-	neįsimigę
kilm.	neįsimigusio	neįsimigusių	neįsimigusios	neįsimigusių	-	-
naud.	neįsimigusiam	neįsimigusiems	neįsimigusiai	neįsimigusioms	-	-
gal.	neįsimigusį	neįsimigusius	neįsimigusią	neįsimigusias	-	-
įnag.	neįsimigusiu	neįsimigusiais	neįsimigusia	neįsimigusiomis	-	-
viet.	neįsimigusiame	neįsimigusiuose	neįsimigusioje	neįsimigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigusysis	neįsimigusieji	neįsimigusioji	neįsimigusiosios	-	-
kilm.	neįsimigusiojo	neįsimigusiųjų	neįsimigusiosios	neįsimigusiųjų	-	-
naud.	neįsimigusiajam	neįsimigusiesiems	neįsimigusiajai	neįsimigusiosioms	-	-
gal.	neįsimigusįjį	neįsimigusiuosius	neįsimigusiąją	neįsimigusiąsias	-	-
įnag.	neįsimigusiuoju	neįsimigusiaisiais	neįsimigusiąja	neįsimigusiosiomis	-	-
viet.	neįsimigusiajame	neįsimigusiuosiuose	neįsimigusiojoje	neįsimigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįsimigusi.
• Skiemenys: ne-į-si-mi-gęs

neįsimigęs

1. tas, kuris neįsimigo

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįsimigęs: bendrai

įsimigęs (lt)

Vertimai

  neįsimigęs: bendrai

---