neįsimigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsimigti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsimingu	neįsimigau	neįsimigdavau	neįsimigsiu
tu	neįsimingi	neįsimigai	neįsimigdavai	neįsimigsi
jis, ji	neįsiminga	neįsimigo	neįsimigdavo	neįsimigs
mes	neįsimingame, neįsimingam	neįsimigome, neįsimigom	neįsimigdavome, neįsimigdavom	neįsimigsime, neįsimigsim
jūs	neįsimingate, neįsimingat	neįsimigote, neįsimigot	neįsimigdavote, neįsimigdavot	neįsimigsite, neįsimigsit
jie, jos	neįsiminga	neįsimigo	neįsimigdavo	neįsimigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsimigčiau		neįsimigtumėme, neįsimigtumėm, neįsimigtume
2 asm.	neįsimigtumei, neįsimigtum		neįsimigtumėte, neįsimigtumėt
3 asm.	neįsimigtų		neįsimigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsimikime, neįsimikim
2 asm.	neįsimiki, neįsimik		neįsimikite, neįsimikit
3 asm.	teneįsiminga, teneįsimingie		teneįsiminga, teneįsimingie

• žr. pagr. f. neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįsimingąs, neįsimingantis, neįsiminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįsimigęs, neįsimigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįsimigdavęs, neįsimigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįsimigsiąs, neįsimigsiantis, neįsimigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįsimingamas, neįsimingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįsimigtas, neįsimigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįsimigsimas, neįsimigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįsimigtinas, neįsimigtina.
• taip pat žr. pdlv.: neįsimingant, neįsimigus, neįsimigdavus, neįsimigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįsimigdamas, neįsimigdama.
• taip pat žr. bdn.: neįsimigte, neįsimigtinai.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-ti

neįsimigti

Etimologija

<= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįsimigti: bendrai

įsimigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįsimigti: Išvestiniai žodžiai

neįsimigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįsimigti: bendrai

---

Dalyvis

neįsimigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigtas, mot. g. neįsimigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtas	neįsimigti	neįsimigta	neįsimigtos	neįsimigta	-
kilm.	neįsimigto	neįsimigtų	neįsimigtos	neįsimigtų	-	-
naud.	neįsimigtam	neįsimigtiems	neįsimigtai	neįsimigtoms	-	-
gal.	neįsimigtą	neįsimigtus	neįsimigtą	neįsimigtas	-	-
įnag.	neįsimigtu	neįsimigtais	neįsimigta	neįsimigtomis	-	-
viet.	neįsimigtame	neįsimigtuose	neįsimigtoje	neįsimigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtasis	neįsimigtieji	neįsimigtoji	neįsimigtosios	-	-
kilm.	neįsimigtojo	neįsimigtųjų	neįsimigtosios	neįsimigtųjų	-	-
naud.	neįsimigtajam	neįsimigtiesiems	neįsimigtajai	neįsimigtosioms	-	-
gal.	neįsimigtąjį	neįsimigtuosius	neįsimigtąją	neįsimigtąsias	-	-
įnag.	neįsimigtuoju	neįsimigtaisiais	neįsimigtąja	neįsimigtosiomis	-	-
viet.	neįsimigtajame	neįsimigtuosiuose	neįsimigtojoje	neįsimigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimigtas, mot. g. neįsimigta.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-ti

neįsimigti

1. tas, kurį neįsimigo

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---