neįsimigta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimigta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigtas, mot. g. neįsimigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtas	neįsimigti	neįsimigta	neįsimigtos	neįsimigta	-
kilm.	neįsimigto	neįsimigtų	neįsimigtos	neįsimigtų	-	-
naud.	neįsimigtam	neįsimigtiems	neįsimigtai	neįsimigtoms	-	-
gal.	neįsimigtą	neįsimigtus	neįsimigtą	neįsimigtas	-	-
įnag.	neįsimigtu	neįsimigtais	neįsimigta	neįsimigtomis	-	-
viet.	neįsimigtame	neįsimigtuose	neįsimigtoje	neįsimigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtasis	neįsimigtieji	neįsimigtoji	neįsimigtosios	-	-
kilm.	neįsimigtojo	neįsimigtųjų	neįsimigtosios	neįsimigtųjų	-	-
naud.	neįsimigtajam	neįsimigtiesiems	neįsimigtajai	neįsimigtosioms	-	-
gal.	neįsimigtąjį	neįsimigtuosius	neįsimigtąją	neįsimigtąsias	-	-
įnag.	neįsimigtuoju	neįsimigtaisiais	neįsimigtąja	neįsimigtosiomis	-	-
viet.	neįsimigtajame	neįsimigtuosiuose	neįsimigtojoje	neįsimigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimigtas.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-ta

neįsimigta

1. ta, kurią neįsimigo

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįsimigta: bendrai

įsimigta (lt)

Vertimai

  neįsimigta: bendrai

---