neįsimigsimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimigsimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigsimas, mot. g. neįsimigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigsimas	neįsimigsimi	neįsimigsima	neįsimigsimos	neįsimigsima	-
kilm.	neįsimigsimo	neįsimigsimų	neįsimigsimos	neįsimigsimų	-	-
naud.	neįsimigsimam	neįsimigsimiems	neįsimigsimai	neįsimigsimoms	-	-
gal.	neįsimigsimą	neįsimigsimus	neįsimigsimą	neįsimigsimas	-	-
įnag.	neįsimigsimu	neįsimigsimais	neįsimigsima	neįsimigsimomis	-	-
viet.	neįsimigsimame	neįsimigsimuose	neįsimigsimoje	neįsimigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigsimasis	neįsimigsimieji	neįsimigsimoji	neįsimigsimosios	-	-
kilm.	neįsimigsimojo	neįsimigsimųjų	neįsimigsimosios	neįsimigsimųjų	-	-
naud.	neįsimigsimajam	neįsimigsimiesiems	neįsimigsimajai	neįsimigsimosioms	-	-
gal.	neįsimigsimąjį	neįsimigsimuosius	neįsimigsimąją	neįsimigsimąsias	-	-
įnag.	neįsimigsimuoju	neįsimigsimaisiais	neįsimigsimąja	neįsimigsimosiomis	-	-
viet.	neįsimigsimajame	neįsimigsimuosiuose	neįsimigsimojoje	neįsimigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimigsimas, mot. g. neįsimigsima.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-si-mo-je

neįsimigsimoje

1. tas, kurį neįsimigs

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---