neįsiragintąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiragintąją (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiragintas, mot. g. neįsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintas	neįsiraginti	neįsiraginta	neįsiragintos	neįsiraginta	-
kilm.	neįsiraginto	neįsiragintų	neįsiragintos	neįsiragintų	-	-
naud.	neįsiragintam	neįsiragintiems	neįsiragintai	neįsiragintoms	-	-
gal.	neįsiragintą	neįsiragintus	neįsiragintą	neįsiragintas	-	-
įnag.	neįsiragintu	neįsiragintais	neįsiraginta	neįsiragintomis	-	-
viet.	neįsiragintame	neįsiragintuose	neįsiragintoje	neįsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintasis	neįsiragintieji	neįsiragintoji	neįsiragintosios	-	-
kilm.	neįsiragintojo	neįsiragintųjų	neįsiragintosios	neįsiragintųjų	-	-
naud.	neįsiragintajam	neįsiragintiesiems	neįsiragintajai	neįsiragintosioms	-	-
gal.	neįsiragintąjį	neįsiragintuosius	neįsiragintąją	neįsiragintąsias	-	-
įnag.	neįsiragintuoju	neįsiragintaisiais	neįsiragintąja	neįsiragintosiomis	-	-
viet.	neįsiragintajame	neįsiragintuosiuose	neįsiragintojoje	neįsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiragintas, mot. g. neįsiraginta.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-tą-ją

neįsiragintąją

1. ta, kurią neįsiragino

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---