neįsiragintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsiragintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsiraginu	neįsiraginau	neįsiragindavau	neįsiraginsiu
tu	neįsiragini	neįsiraginai	neįsiragindavai	neįsiraginsi
jis, ji	neįsiragina	neįsiragino	neįsiragindavo	neįsiragins
mes	neįsiraginame, neįsiraginam	neįsiraginome, neįsiraginom	neįsiragindavome, neįsiragindavom	neįsiraginsime, neįsiraginsim
jūs	neįsiraginate, neįsiraginat	neįsiraginote, neįsiraginot	neįsiragindavote, neįsiragindavot	neįsiraginsite, neįsiraginsit
jie, jos	neįsiragina	neįsiragino	neįsiragindavo	neįsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsiraginčiau		neįsiragintumėme, neįsiragintumėm, neįsiragintume
2 asm.	neįsiragintumei, neįsiragintum		neįsiragintumėte, neįsiragintumėt
3 asm.	neįsiragintų		neįsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsiraginkime, neįsiraginkim
2 asm.	neįsiraginki, neįsiragink		neįsiraginkite, neįsiraginkit
3 asm.	teneįsiragina, teneįsiraginie		teneįsiragina, teneįsiraginie

• žr. pagr. f. neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-tų

neįsiragintų

Etimologija

<= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Dalyvis

neįsiragintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiragintas, mot. g. neįsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintas	neįsiraginti	neįsiraginta	neįsiragintos	neįsiraginta	-
kilm.	neįsiraginto	neįsiragintų	neįsiragintos	neįsiragintų	-	-
naud.	neįsiragintam	neįsiragintiems	neįsiragintai	neįsiragintoms	-	-
gal.	neįsiragintą	neįsiragintus	neįsiragintą	neįsiragintas	-	-
įnag.	neįsiragintu	neįsiragintais	neįsiraginta	neįsiragintomis	-	-
viet.	neįsiragintame	neįsiragintuose	neįsiragintoje	neįsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintasis	neįsiragintieji	neįsiragintoji	neįsiragintosios	-	-
kilm.	neįsiragintojo	neįsiragintųjų	neįsiragintosios	neįsiragintųjų	-	-
naud.	neįsiragintajam	neįsiragintiesiems	neįsiragintajai	neįsiragintosioms	-	-
gal.	neįsiragintąjį	neįsiragintuosius	neįsiragintąją	neįsiragintąsias	-	-
įnag.	neįsiragintuoju	neįsiragintaisiais	neįsiragintąja	neįsiragintosiomis	-	-
viet.	neįsiragintajame	neįsiragintuosiuose	neįsiragintojoje	neįsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiragintas, mot. g. neįsiraginta.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-tų

neįsiragintų

1. tas, kurį neįsiragino

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-tų

neįsiragintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neįsiragintų: bendrai

įsiragintų (lt)

Vertimai

  neįsiragintų: bendrai

---