| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsiraginu
|
neįsiraginau
|
neįsiragindavau
|
neįsiraginsiu
|
| tu
|
neįsiragini
|
neįsiraginai
|
neįsiragindavai
|
neįsiraginsi
|
| jis, ji
|
neįsiragina
|
neįsiragino
|
neįsiragindavo
|
neįsiragins
|
| mes
|
neįsiraginame,
neįsiraginam
|
neįsiraginome,
neįsiraginom
|
neįsiragindavome,
neįsiragindavom
|
neįsiraginsime,
neįsiraginsim
|
| jūs
|
neįsiraginate,
neįsiraginat
|
neįsiraginote,
neįsiraginot
|
neįsiragindavote,
neįsiragindavot
|
neįsiraginsite,
neįsiraginsit
|
| jie, jos
|
neįsiragina
|
neįsiragino
|
neįsiragindavo
|
neįsiragins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsiraginčiau
|
neįsiragintumėme,
neįsiragintumėm,
neįsiragintume
|
| 2 asm.
|
neįsiragintumei,
neįsiragintum
|
neįsiragintumėte,
neįsiragintumėt
|
| 3 asm.
|
neįsiragintų
|
neįsiragintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsiraginkime,
neįsiraginkim
|
| 2 asm.
|
neįsiraginki,
neįsiragink
|
neįsiraginkite,
neįsiraginkit
|
| 3 asm.
|
teneįsiragina,
teneįsiraginie
|
teneįsiragina,
teneįsiraginie
|
neįsiragindavo
<= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino
