neįsivaišinantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivaišinantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivaišinantis, mot. g. neįsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinąs, neįsivaišinantis	neįsivaišiną, neįsivaišinantys	neįsivaišinanti	neįsivaišinančios	-	neįsivaišiną
kilm.	neįsivaišinančio	neįsivaišinančių	neįsivaišinančios	neįsivaišinančių	-	-
naud.	neįsivaišinančiam	neįsivaišinantiems, neįsivaišinantiem	neįsivaišinančiai	neįsivaišinančioms, neįsivaišinančiom	-	-
gal.	neįsivaišinantį	neįsivaišinančius	neįsivaišinančią	neįsivaišinančias	-	-
įnag.	neįsivaišinančiu	neįsivaišinančiais	neįsivaišinančia	neįsivaišinančiomis	-	-
viet.	neįsivaišinančiame, neįsivaišinančiam	neįsivaišinančiuose, neįsivaišinančiuos	neįsivaišinančioje, neįsivaišinančioj	neįsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinantysis	neįsivaišinantieji	neįsivaišinančioji	neįsivaišinančiosios	-	-
kilm.	neįsivaišinančiojo	neįsivaišinančiųjų	neįsivaišinančiosios	neįsivaišinančiųjų	-	-
naud.	neįsivaišinančiajam	neįsivaišinantiesiems	neįsivaišinančiajai	neįsivaišinančiosioms	-	-
gal.	neįsivaišinantįjį	neįsivaišinančiuosius	neįsivaišinančiąją	neįsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	neįsivaišinančiuoju	neįsivaišinančiaisiais	neįsivaišinančiąja	neįsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	neįsivaišinančiajame	neįsivaišinančiuosiuose	neįsivaišinančiojoje	neįsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišinantis, mot. g. neįsivaišinanti.

neįsivaišinantiem

1. tas, kuris neįsivaišina

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---