neįtikrinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikrinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikrinsimas, mot. g. neįtikrinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinsimas	neįtikrinsimi	neįtikrinsima	neįtikrinsimos	neįtikrinsima	-
kilm.	neįtikrinsimo	neįtikrinsimų	neįtikrinsimos	neįtikrinsimų	-	-
naud.	neįtikrinsimam	neįtikrinsimiems	neįtikrinsimai	neįtikrinsimoms	-	-
gal.	neįtikrinsimą	neįtikrinsimus	neįtikrinsimą	neįtikrinsimas	-	-
įnag.	neįtikrinsimu	neįtikrinsimais	neįtikrinsima	neįtikrinsimomis	-	-
viet.	neįtikrinsimame	neįtikrinsimuose	neįtikrinsimoje	neįtikrinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikrinsimasis	neįtikrinsimieji	neįtikrinsimoji	neįtikrinsimosios	-	-
kilm.	neįtikrinsimojo	neįtikrinsimųjų	neįtikrinsimosios	neįtikrinsimųjų	-	-
naud.	neįtikrinsimajam	neįtikrinsimiesiems	neįtikrinsimajai	neįtikrinsimosioms	-	-
gal.	neįtikrinsimąjį	neįtikrinsimuosius	neįtikrinsimąją	neįtikrinsimąsias	-	-
įnag.	neįtikrinsimuoju	neįtikrinsimaisiais	neįtikrinsimąja	neįtikrinsimosiomis	-	-
viet.	neįtikrinsimajame	neįtikrinsimuosiuose	neįtikrinsimojoje	neįtikrinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikrinsimas, mot. g. neįtikrinsima.
• Skiemenys: ne-į-tik-rin-si-muo-ju

neįtikrinsimuoju

1. tas, kurį neįtikrins

Etimologija

<= neįtikrinti, neįtikrina, neįtikrino <= ne- + įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---