neantgėrusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantgėrusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantgėręs, mot. g. neantgėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantgėręs	neantgėrę	neantgėrusi, neantgėrus	neantgėrusios	-	neantgėrę
kilm.	neantgėrusio	neantgėrusių	neantgėrusios	neantgėrusių	-	-
naud.	neantgėrusiam	neantgėrusiems	neantgėrusiai	neantgėrusioms	-	-
gal.	neantgėrusį	neantgėrusius	neantgėrusią	neantgėrusias	-	-
įnag.	neantgėrusiu	neantgėrusiais	neantgėrusia	neantgėrusiomis	-	-
viet.	neantgėrusiame	neantgėrusiuose	neantgėrusioje	neantgėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantgėrusysis	neantgėrusieji	neantgėrusioji	neantgėrusiosios	-	-
kilm.	neantgėrusiojo	neantgėrusiųjų	neantgėrusiosios	neantgėrusiųjų	-	-
naud.	neantgėrusiajam	neantgėrusiesiems	neantgėrusiajai	neantgėrusiosioms	-	-
gal.	neantgėrusįjį	neantgėrusiuosius	neantgėrusiąją	neantgėrusiąsias	-	-
įnag.	neantgėrusiuoju	neantgėrusiaisiais	neantgėrusiąja	neantgėrusiosiomis	-	-
viet.	neantgėrusiajame	neantgėrusiuosiuose	neantgėrusiojoje	neantgėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantgėręs, mot. g. neantgėrusi.
• Skiemenys: ne-ant-gė-ru-sį-jį

neantgėrusįjį

1. tas, kuris neantgėrė

Etimologija

<= neantgerti, neantgeria, neantgėrė <= ne- + antgerti, antgeria, antgėrė <= ant-+ gerti, geria, gėrė

---