neantgeriančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantgeriančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantgeriantis, mot. g. neantgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantgeriąs, neantgeriantis	neantgerią, neantgeriantys	neantgerianti	neantgeriančios	-	neantgerią
kilm.	neantgeriančio	neantgeriančių	neantgeriančios	neantgeriančių	-	-
naud.	neantgeriančiam	neantgeriantiems, neantgeriantiem	neantgeriančiai	neantgeriančioms, neantgeriančiom	-	-
gal.	neantgeriantį	neantgeriančius	neantgeriančią	neantgeriančias	-	-
įnag.	neantgeriančiu	neantgeriančiais	neantgeriančia	neantgeriančiomis	-	-
viet.	neantgeriančiame, neantgeriančiam	neantgeriančiuose, neantgeriančiuos	neantgeriančioje, neantgeriančioj	neantgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantgeriantysis	neantgeriantieji	neantgeriančioji	neantgeriančiosios	-	-
kilm.	neantgeriančiojo	neantgeriančiųjų	neantgeriančiosios	neantgeriančiųjų	-	-
naud.	neantgeriančiajam	neantgeriantiesiems	neantgeriančiajai	neantgeriančiosioms	-	-
gal.	neantgeriantįjį	neantgeriančiuosius	neantgeriančiąją	neantgeriančiąsias	-	-
įnag.	neantgeriančiuoju	neantgeriančiaisiais	neantgeriančiąja	neantgeriančiosiomis	-	-
viet.	neantgeriančiajame	neantgeriančiuosiuose	neantgeriančiojoje	neantgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantgeriantis, mot. g. neantgerianti.
• Skiemenys: ne-ant-ge-rian-čių-jų

neantgeriančiųjų

1. tas, kuris neantgeria

Etimologija

<= neantgerti, neantgeria, neantgėrė <= ne- + antgerti, antgeria, antgėrė <= ant-+ gerti, geria, gėrė

---