neapgalvojančiosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgalvojančiosios (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgalvojantis, mot. g. neapgalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvojąs, neapgalvojantis	neapgalvoją, neapgalvojantys	neapgalvojanti	neapgalvojančios	-	neapgalvoją
kilm.	neapgalvojančio	neapgalvojančių	neapgalvojančios	neapgalvojančių	-	-
naud.	neapgalvojančiam	neapgalvojantiems, neapgalvojantiem	neapgalvojančiai	neapgalvojančioms, neapgalvojančiom	-	-
gal.	neapgalvojantį	neapgalvojančius	neapgalvojančią	neapgalvojančias	-	-
įnag.	neapgalvojančiu	neapgalvojančiais	neapgalvojančia	neapgalvojančiomis	-	-
viet.	neapgalvojančiame, neapgalvojančiam	neapgalvojančiuose, neapgalvojančiuos	neapgalvojančioje, neapgalvojančioj	neapgalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvojantysis	neapgalvojantieji	neapgalvojančioji	neapgalvojančiosios	-	-
kilm.	neapgalvojančiojo	neapgalvojančiųjų	neapgalvojančiosios	neapgalvojančiųjų	-	-
naud.	neapgalvojančiajam	neapgalvojantiesiems	neapgalvojančiajai	neapgalvojančiosioms	-	-
gal.	neapgalvojantįjį	neapgalvojančiuosius	neapgalvojančiąją	neapgalvojančiąsias	-	-
įnag.	neapgalvojančiuoju	neapgalvojančiaisiais	neapgalvojančiąja	neapgalvojančiosiomis	-	-
viet.	neapgalvojančiajame	neapgalvojančiuosiuose	neapgalvojančiojoje	neapgalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgalvojantis, mot. g. neapgalvojanti.
• Skiemenys: ne-ap-gal-vo-jan-čio-sios

neapgalvojančiosios (ret.)

1. ta, kuri neapgalvoja

Etimologija

<= neapgalvoti, neapgalvoja, neapgalvojo <= ne- + apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---