neapmąstančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstantis, mot. g. neapmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstąs, neapmąstantis	neapmąstą, neapmąstantys	neapmąstanti	neapmąstančios	-	neapmąstą
kilm.	neapmąstančio	neapmąstančių	neapmąstančios	neapmąstančių	-	-
naud.	neapmąstančiam	neapmąstantiems, neapmąstantiem	neapmąstančiai	neapmąstančioms, neapmąstančiom	-	-
gal.	neapmąstantį	neapmąstančius	neapmąstančią	neapmąstančias	-	-
įnag.	neapmąstančiu	neapmąstančiais	neapmąstančia	neapmąstančiomis	-	-
viet.	neapmąstančiame, neapmąstančiam	neapmąstančiuose, neapmąstančiuos	neapmąstančioje, neapmąstančioj	neapmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstantysis	neapmąstantieji	neapmąstančioji	neapmąstančiosios	-	-
kilm.	neapmąstančiojo	neapmąstančiųjų	neapmąstančiosios	neapmąstančiųjų	-	-
naud.	neapmąstančiajam	neapmąstantiesiems	neapmąstančiajai	neapmąstančiosioms	-	-
gal.	neapmąstantįjį	neapmąstančiuosius	neapmąstančiąją	neapmąstančiąsias	-	-
įnag.	neapmąstančiuoju	neapmąstančiaisiais	neapmąstančiąja	neapmąstančiosiomis	-	-
viet.	neapmąstančiajame	neapmąstančiuosiuose	neapmąstančiojoje	neapmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstantis, mot. g. neapmąstanti.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-tan-čiu

neapmąstančiu

1. tas, kuris neapmąsto

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---