neapmąstysimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstysimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstysimas, mot. g. neapmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstysimas	neapmąstysimi	neapmąstysima	neapmąstysimos	neapmąstysima	-
kilm.	neapmąstysimo	neapmąstysimų	neapmąstysimos	neapmąstysimų	-	-
naud.	neapmąstysimam	neapmąstysimiems	neapmąstysimai	neapmąstysimoms	-	-
gal.	neapmąstysimą	neapmąstysimus	neapmąstysimą	neapmąstysimas	-	-
įnag.	neapmąstysimu	neapmąstysimais	neapmąstysima	neapmąstysimomis	-	-
viet.	neapmąstysimame	neapmąstysimuose	neapmąstysimoje	neapmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstysimasis	neapmąstysimieji	neapmąstysimoji	neapmąstysimosios	-	-
kilm.	neapmąstysimojo	neapmąstysimųjų	neapmąstysimosios	neapmąstysimųjų	-	-
naud.	neapmąstysimajam	neapmąstysimiesiems	neapmąstysimajai	neapmąstysimosioms	-	-
gal.	neapmąstysimąjį	neapmąstysimuosius	neapmąstysimąją	neapmąstysimąsias	-	-
įnag.	neapmąstysimuoju	neapmąstysimaisiais	neapmąstysimąja	neapmąstysimosiomis	-	-
viet.	neapmąstysimajame	neapmąstysimuosiuose	neapmąstysimojoje	neapmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstysimas, mot. g. neapmąstysima.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-ty-si-mam

neapmąstysimam

1. tas, kurį neapmąstys

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---