neapmingančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmingančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmingantis, mot. g. neapminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmingąs, neapmingantis	neapmingą, neapmingantys	neapminganti	neapmingančios	-	neapmingą
kilm.	neapmingančio	neapmingančių	neapmingančios	neapmingančių	-	-
naud.	neapmingančiam	neapmingantiems, neapmingantiem	neapmingančiai	neapmingančioms, neapmingančiom	-	-
gal.	neapmingantį	neapmingančius	neapmingančią	neapmingančias	-	-
įnag.	neapmingančiu	neapmingančiais	neapmingančia	neapmingančiomis	-	-
viet.	neapmingančiame, neapmingančiam	neapmingančiuose, neapmingančiuos	neapmingančioje, neapmingančioj	neapmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmingantysis	neapmingantieji	neapmingančioji	neapmingančiosios	-	-
kilm.	neapmingančiojo	neapmingančiųjų	neapmingančiosios	neapmingančiųjų	-	-
naud.	neapmingančiajam	neapmingantiesiems	neapmingančiajai	neapmingančiosioms	-	-
gal.	neapmingantįjį	neapmingančiuosius	neapmingančiąją	neapmingančiąsias	-	-
įnag.	neapmingančiuoju	neapmingančiaisiais	neapmingančiąja	neapmingančiosiomis	-	-
viet.	neapmingančiajame	neapmingančiuosiuose	neapmingančiojoje	neapmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmingantis, mot. g. neapminganti.
• Skiemenys: ne-ap-min-gan-čius

neapmingančius (ret.)

1. tas, kuris neapminga

Etimologija

<= neapmigti, neapminga, neapmigo <= ne- + apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

---