neapraginsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapraginsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapraginsimas, mot. g. neapraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginsimas	neapraginsimi	neapraginsima	neapraginsimos	neapraginsima	-
kilm.	neapraginsimo	neapraginsimų	neapraginsimos	neapraginsimų	-	-
naud.	neapraginsimam	neapraginsimiems	neapraginsimai	neapraginsimoms	-	-
gal.	neapraginsimą	neapraginsimus	neapraginsimą	neapraginsimas	-	-
įnag.	neapraginsimu	neapraginsimais	neapraginsima	neapraginsimomis	-	-
viet.	neapraginsimame	neapraginsimuose	neapraginsimoje	neapraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapraginsimasis	neapraginsimieji	neapraginsimoji	neapraginsimosios	-	-
kilm.	neapraginsimojo	neapraginsimųjų	neapraginsimosios	neapraginsimųjų	-	-
naud.	neapraginsimajam	neapraginsimiesiems	neapraginsimajai	neapraginsimosioms	-	-
gal.	neapraginsimąjį	neapraginsimuosius	neapraginsimąją	neapraginsimąsias	-	-
įnag.	neapraginsimuoju	neapraginsimaisiais	neapraginsimąja	neapraginsimosiomis	-	-
viet.	neapraginsimajame	neapraginsimuosiuose	neapraginsimojoje	neapraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapraginsimas, mot. g. neapraginsima.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-si-muo-ju

neapraginsimuoju (ret.)

1. tas, kurį neapragins

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---