neapragintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapragintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapragintinas, mot. g. neapragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintinas	neapragintini	neapragintina	neapragintinos	neapragintina	-
kilm.	neapragintino	neapragintinų	neapragintinos	neapragintinų	-	-
naud.	neapragintinam	neapragintiniems	neapragintinai	neapragintinoms	-	-
gal.	neapragintiną	neapragintinus	neapragintiną	neapragintinas	-	-
įnag.	neapragintinu	neapragintinais	neapragintina	neapragintinomis	-	-
viet.	neapragintiname	neapragintinuose	neapragintinoje	neapragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintinasis	neapragintinieji	neapragintinoji	neapragintinosios	-	-
kilm.	neapragintinojo	neapragintinųjų	neapragintinosios	neapragintinųjų	-	-
naud.	neapragintinajam	neapragintiniesiems	neapragintinajai	neapragintinosioms	-	-
gal.	neapragintinąjį	neapragintinuosius	neapragintinąją	neapragintinąsias	-	-
įnag.	neapragintinuoju	neapragintinaisiais	neapragintinąja	neapragintinosiomis	-	-
viet.	neapragintinajame	neapragintinuosiuose	neapragintinojoje	neapragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapragintinas, mot. g. neapragintina.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-ti-nus

neapragintinus (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia neapraginti

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---