neapragintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapragintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapragintas, mot. g. neapraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintas	neapraginti	neapraginta	neapragintos	neapraginta	-
kilm.	neapraginto	neapragintų	neapragintos	neapragintų	-	-
naud.	neapragintam	neapragintiems	neapragintai	neapragintoms	-	-
gal.	neapragintą	neapragintus	neapragintą	neapragintas	-	-
įnag.	neapragintu	neapragintais	neapraginta	neapragintomis	-	-
viet.	neapragintame	neapragintuose	neapragintoje	neapragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapragintasis	neapragintieji	neapragintoji	neapragintosios	-	-
kilm.	neapragintojo	neapragintųjų	neapragintosios	neapragintųjų	-	-
naud.	neapragintajam	neapragintiesiems	neapragintajai	neapragintosioms	-	-
gal.	neapragintąjį	neapragintuosius	neapragintąją	neapragintąsias	-	-
įnag.	neapragintuoju	neapragintaisiais	neapragintąja	neapragintosiomis	-	-
viet.	neapragintajame	neapragintuosiuose	neapragintojoje	neapragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapragintas, mot. g. neapraginta.
• Skiemenys: ne-ap-ra-gin-tu

neapragintu (ret.)

1. tas, kurį neapragino

Etimologija

<= neapraginti, neapragina, neapragino <= ne- + apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---