neapsigalvojusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigalvojusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigalvojęs, mot. g. neapsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigalvojęs	neapsigalvoję	neapsigalvojusi, neapsigalvojus	neapsigalvojusios	-	neapsigalvoję
kilm.	neapsigalvojusio	neapsigalvojusių	neapsigalvojusios	neapsigalvojusių	-	-
naud.	neapsigalvojusiam	neapsigalvojusiems	neapsigalvojusiai	neapsigalvojusioms	-	-
gal.	neapsigalvojusį	neapsigalvojusius	neapsigalvojusią	neapsigalvojusias	-	-
įnag.	neapsigalvojusiu	neapsigalvojusiais	neapsigalvojusia	neapsigalvojusiomis	-	-
viet.	neapsigalvojusiame	neapsigalvojusiuose	neapsigalvojusioje	neapsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigalvojusysis	neapsigalvojusieji	neapsigalvojusioji	neapsigalvojusiosios	-	-
kilm.	neapsigalvojusiojo	neapsigalvojusiųjų	neapsigalvojusiosios	neapsigalvojusiųjų	-	-
naud.	neapsigalvojusiajam	neapsigalvojusiesiems	neapsigalvojusiajai	neapsigalvojusiosioms	-	-
gal.	neapsigalvojusįjį	neapsigalvojusiuosius	neapsigalvojusiąją	neapsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	neapsigalvojusiuoju	neapsigalvojusiaisiais	neapsigalvojusiąja	neapsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	neapsigalvojusiajame	neapsigalvojusiuosiuose	neapsigalvojusiojoje	neapsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigalvojęs, mot. g. neapsigalvojusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-gal-vo-ju-sį-jį

neapsigalvojusįjį

1. tas, kuris neapsigalvojo

Etimologija

<= neapsigalvoti, neapsigalvoja, neapsigalvojo <= ne- + apsigalvoti, apsigalvoja, apsigalvojo <= ap- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---