neapsigirdėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigirdėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdėsimas, mot. g. neapsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėsimas	neapsigirdėsimi	neapsigirdėsima	neapsigirdėsimos	neapsigirdėsima	-
kilm.	neapsigirdėsimo	neapsigirdėsimų	neapsigirdėsimos	neapsigirdėsimų	-	-
naud.	neapsigirdėsimam	neapsigirdėsimiems	neapsigirdėsimai	neapsigirdėsimoms	-	-
gal.	neapsigirdėsimą	neapsigirdėsimus	neapsigirdėsimą	neapsigirdėsimas	-	-
įnag.	neapsigirdėsimu	neapsigirdėsimais	neapsigirdėsima	neapsigirdėsimomis	-	-
viet.	neapsigirdėsimame	neapsigirdėsimuose	neapsigirdėsimoje	neapsigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėsimasis	neapsigirdėsimieji	neapsigirdėsimoji	neapsigirdėsimosios	-	-
kilm.	neapsigirdėsimojo	neapsigirdėsimųjų	neapsigirdėsimosios	neapsigirdėsimųjų	-	-
naud.	neapsigirdėsimajam	neapsigirdėsimiesiems	neapsigirdėsimajai	neapsigirdėsimosioms	-	-
gal.	neapsigirdėsimąjį	neapsigirdėsimuosius	neapsigirdėsimąją	neapsigirdėsimąsias	-	-
įnag.	neapsigirdėsimuoju	neapsigirdėsimaisiais	neapsigirdėsimąja	neapsigirdėsimosiomis	-	-
viet.	neapsigirdėsimajame	neapsigirdėsimuosiuose	neapsigirdėsimojoje	neapsigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdėsimas, mot. g. neapsigirdėsima.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-si-mu

neapsigirdėsimu

1. tas, kurį neapsigirdės

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---