neapsigirdėtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigirdėtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdėtas, mot. g. neapsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtas	neapsigirdėti	neapsigirdėta	neapsigirdėtos	neapsigirdėta	-
kilm.	neapsigirdėto	neapsigirdėtų	neapsigirdėtos	neapsigirdėtų	-	-
naud.	neapsigirdėtam	neapsigirdėtiems	neapsigirdėtai	neapsigirdėtoms	-	-
gal.	neapsigirdėtą	neapsigirdėtus	neapsigirdėtą	neapsigirdėtas	-	-
įnag.	neapsigirdėtu	neapsigirdėtais	neapsigirdėta	neapsigirdėtomis	-	-
viet.	neapsigirdėtame	neapsigirdėtuose	neapsigirdėtoje	neapsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtasis	neapsigirdėtieji	neapsigirdėtoji	neapsigirdėtosios	-	-
kilm.	neapsigirdėtojo	neapsigirdėtųjų	neapsigirdėtosios	neapsigirdėtųjų	-	-
naud.	neapsigirdėtajam	neapsigirdėtiesiems	neapsigirdėtajai	neapsigirdėtosioms	-	-
gal.	neapsigirdėtąjį	neapsigirdėtuosius	neapsigirdėtąją	neapsigirdėtąsias	-	-
įnag.	neapsigirdėtuoju	neapsigirdėtaisiais	neapsigirdėtąja	neapsigirdėtosiomis	-	-
viet.	neapsigirdėtajame	neapsigirdėtuosiuose	neapsigirdėtojoje	neapsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdėtas, mot. g. neapsigirdėta.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-tus

neapsigirdėtus

1. tas, kurį neapsigirdėjo

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---