neapsigirdinčio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigirdinčio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdintis, mot. g. neapsigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdintis, neapsigirdįs	neapsigirdintys, neapsigirdį	neapsigirdinti	neapsigirdinčios	-	neapsigirdį
kilm.	neapsigirdinčio	neapsigirdinčių	neapsigirdinčios	neapsigirdinčių	-	-
naud.	neapsigirdinčiam	neapsigirdintiems, neapsigirdintiem	neapsigirdinčiai	neapsigirdinčioms	-	-
gal.	neapsigirdintį	neapsigirdinčius	neapsigirdinčią	neapsigirdinčias	-	-
įnag.	neapsigirdinčiu	neapsigirdinčiais	neapsigirdinčia	neapsigirdinčiomis	-	-
viet.	neapsigirdinčiame, neapsigirdinčiam	neapsigirdinčiuose, neapsigirdinčiuos	neapsigirdinčioje, neapsigirdinčioj	neapsigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdintysis	neapsigirdintieji	neapsigirdinčioji	neapsigirdinčiosios	-	-
kilm.	neapsigirdinčiojo	neapsigirdinčiųjų	neapsigirdinčiosios	neapsigirdinčiųjų	-	-
naud.	neapsigirdinčiajam	neapsigirdintiesiems	neapsigirdinčiajai	neapsigirdinčiosioms	-	-
gal.	neapsigirdintįjį	neapsigirdinčiuosius	neapsigirdinčiąją	neapsigirdinčiąsias	-	-
įnag.	neapsigirdinčiuoju	neapsigirdinčiaisiais	neapsigirdinčiąja	neapsigirdinčiosiomis	-	-
viet.	neapsigirdinčajame	neapsigirdinčiuosiuose	neapsigirdinčiojoje	neapsigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdintis, mot. g. neapsigirdinti.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-din-čio

neapsigirdinčio

1. tas, kuris neapsigirdi

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---