neapsimąstyta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimąstyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimąstytas, mot. g. neapsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstytas	neapsimąstyti	neapsimąstyta	neapsimąstytos	neapsimąstyta	-
kilm.	neapsimąstyto	neapsimąstytų	neapsimąstytos	neapsimąstytų	-	-
naud.	neapsimąstytam	neapsimąstytiems	neapsimąstytai	neapsimąstytoms	-	-
gal.	neapsimąstytą	neapsimąstytus	neapsimąstytą	neapsimąstytas	-	-
įnag.	neapsimąstytu	neapsimąstytais	neapsimąstyta	neapsimąstytomis	-	-
viet.	neapsimąstytame	neapsimąstytuose	neapsimąstytoje	neapsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstytasis	neapsimąstytieji	neapsimąstytoji	neapsimąstytosios	-	-
kilm.	neapsimąstytojo	neapsimąstytųjų	neapsimąstytosios	neapsimąstytųjų	-	-
naud.	neapsimąstytajam	neapsimąstytiesiems	neapsimąstytajai	neapsimąstytosioms	-	-
gal.	neapsimąstytąjį	neapsimąstytuosius	neapsimąstytąją	neapsimąstytąsias	-	-
įnag.	neapsimąstytuoju	neapsimąstytaisiais	neapsimąstytąja	neapsimąstytosiomis	-	-
viet.	neapsimąstytajame	neapsimąstytuosiuose	neapsimąstytojoje	neapsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimąstytas.
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-ty-ta

neapsimąstyta

1. ta, kurią neapsimąstė

Etimologija

<= neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė <= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neapsimąstyta: bendrai

---