neapsimąstytinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimąstytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimąstytinas, mot. g. neapsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstytinas	neapsimąstytini	neapsimąstytina	neapsimąstytinos	neapsimąstytina	-
kilm.	neapsimąstytino	neapsimąstytinų	neapsimąstytinos	neapsimąstytinų	-	-
naud.	neapsimąstytinam	neapsimąstytiniems	neapsimąstytinai	neapsimąstytinoms	-	-
gal.	neapsimąstytiną	neapsimąstytinus	neapsimąstytiną	neapsimąstytinas	-	-
įnag.	neapsimąstytinu	neapsimąstytinais	neapsimąstytina	neapsimąstytinomis	-	-
viet.	neapsimąstytiname	neapsimąstytinuose	neapsimąstytinoje	neapsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstytinasis	neapsimąstytinieji	neapsimąstytinoji	neapsimąstytinosios	-	-
kilm.	neapsimąstytinojo	neapsimąstytinųjų	neapsimąstytinosios	neapsimąstytinųjų	-	-
naud.	neapsimąstytinajam	neapsimąstytiniesiems	neapsimąstytinajai	neapsimąstytinosioms	-	-
gal.	neapsimąstytinąjį	neapsimąstytinuosius	neapsimąstytinąją	neapsimąstytinąsias	-	-
įnag.	neapsimąstytinuoju	neapsimąstytinaisiais	neapsimąstytinąja	neapsimąstytinosiomis	-	-
viet.	neapsimąstytinajame	neapsimąstytinuosiuose	neapsimąstytinojoje	neapsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimąstytinas, mot. g. neapsimąstytina.
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-ty-ti-nu

neapsimąstytinu

1. tas, dėl kurio reikia neapsimąstyti

Etimologija

<= neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė <= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---