neapsimokėtinoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimokėtinoje (reik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimokėtinas, mot. g. neapsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtinas	neapsimokėtini	neapsimokėtina	neapsimokėtinos	neapsimokėtina	-
kilm.	neapsimokėtino	neapsimokėtinų	neapsimokėtinos	neapsimokėtinų	-	-
naud.	neapsimokėtinam	neapsimokėtiniems	neapsimokėtinai	neapsimokėtinoms	-	-
gal.	neapsimokėtiną	neapsimokėtinus	neapsimokėtiną	neapsimokėtinas	-	-
įnag.	neapsimokėtinu	neapsimokėtinais	neapsimokėtina	neapsimokėtinomis	-	-
viet.	neapsimokėtiname	neapsimokėtinuose	neapsimokėtinoje	neapsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtinasis	neapsimokėtinieji	neapsimokėtinoji	neapsimokėtinosios	-	-
kilm.	neapsimokėtinojo	neapsimokėtinųjų	neapsimokėtinosios	neapsimokėtinųjų	-	-
naud.	neapsimokėtinajam	neapsimokėtiniesiems	neapsimokėtinajai	neapsimokėtinosioms	-	-
gal.	neapsimokėtinąjį	neapsimokėtinuosius	neapsimokėtinąją	neapsimokėtinąsias	-	-
įnag.	neapsimokėtinuoju	neapsimokėtinaisiais	neapsimokėtinąja	neapsimokėtinosiomis	-	-
viet.	neapsimokėtinajame	neapsimokėtinuosiuose	neapsimokėtinojoje	neapsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimokėtinas, mot. g. neapsimokėtina.
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-ti-no-je

neapsimokėtinoje

1. tas, dėl kurio reikia neapsimokėti

Etimologija

<= neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo <= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---