neapsinakvojamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvojamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvojamas, mot. g. neapsinakvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojamas	neapsinakvojami	neapsinakvojama	neapsinakvojamos	neapsinakvojama	-
kilm.	neapsinakvojamo	neapsinakvojamų	neapsinakvojamos	neapsinakvojamų	-	-
naud.	neapsinakvojamam	neapsinakvojamiems	neapsinakvojamai	neapsinakvojamoms	-	-
gal.	neapsinakvojamą	neapsinakvojamus	neapsinakvojamą	neapsinakvojamas	-	-
įnag.	neapsinakvojamu	neapsinakvojamais	neapsinakvojama	neapsinakvojamomis	-	-
viet.	neapsinakvojamame	neapsinakvojamuose	neapsinakvojamoje	neapsinakvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojamasis	neapsinakvojamieji	neapsinakvojamoji	neapsinakvojamosios	-	-
kilm.	neapsinakvojamojo	neapsinakvojamųjų	neapsinakvojamosios	neapsinakvojamųjų	-	-
naud.	neapsinakvojamajam	neapsinakvojamiesiems	neapsinakvojamajai	neapsinakvojamosioms	-	-
gal.	neapsinakvojamąjį	neapsinakvojamuosius	neapsinakvojamąją	neapsinakvojamąsias	-	-
įnag.	neapsinakvojamuoju	neapsinakvojamaisiais	neapsinakvojamąja	neapsinakvojamosiomis	-	-
viet.	neapsinakvojamajame	neapsinakvojamuosiuose	neapsinakvojamojoje	neapsinakvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvojamas, mot. g. neapsinakvojama.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-ja-mų-jų

neapsinakvojamųjų

1. tas, kurį neapsinakvoja

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---