neapsinakvojusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvojusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvojęs, mot. g. neapsinakvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojęs	neapsinakvoję	neapsinakvojusi, neapsinakvojus	neapsinakvojusios	-	neapsinakvoję
kilm.	neapsinakvojusio	neapsinakvojusių	neapsinakvojusios	neapsinakvojusių	-	-
naud.	neapsinakvojusiam	neapsinakvojusiems	neapsinakvojusiai	neapsinakvojusioms	-	-
gal.	neapsinakvojusį	neapsinakvojusius	neapsinakvojusią	neapsinakvojusias	-	-
įnag.	neapsinakvojusiu	neapsinakvojusiais	neapsinakvojusia	neapsinakvojusiomis	-	-
viet.	neapsinakvojusiame	neapsinakvojusiuose	neapsinakvojusioje	neapsinakvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvojusysis	neapsinakvojusieji	neapsinakvojusioji	neapsinakvojusiosios	-	-
kilm.	neapsinakvojusiojo	neapsinakvojusiųjų	neapsinakvojusiosios	neapsinakvojusiųjų	-	-
naud.	neapsinakvojusiajam	neapsinakvojusiesiems	neapsinakvojusiajai	neapsinakvojusiosioms	-	-
gal.	neapsinakvojusįjį	neapsinakvojusiuosius	neapsinakvojusiąją	neapsinakvojusiąsias	-	-
įnag.	neapsinakvojusiuoju	neapsinakvojusiaisiais	neapsinakvojusiąja	neapsinakvojusiosiomis	-	-
viet.	neapsinakvojusiajame	neapsinakvojusiuosiuose	neapsinakvojusiojoje	neapsinakvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvojęs, mot. g. neapsinakvojusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-ju-sių-jų

neapsinakvojusiųjų

1. tas, kuris neapsinakvojo

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---