neapsinakvosimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvosimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvosimas, mot. g. neapsinakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvosimas	neapsinakvosimi	neapsinakvosima	neapsinakvosimos	neapsinakvosima	-
kilm.	neapsinakvosimo	neapsinakvosimų	neapsinakvosimos	neapsinakvosimų	-	-
naud.	neapsinakvosimam	neapsinakvosimiems	neapsinakvosimai	neapsinakvosimoms	-	-
gal.	neapsinakvosimą	neapsinakvosimus	neapsinakvosimą	neapsinakvosimas	-	-
įnag.	neapsinakvosimu	neapsinakvosimais	neapsinakvosima	neapsinakvosimomis	-	-
viet.	neapsinakvosimame	neapsinakvosimuose	neapsinakvosimoje	neapsinakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvosimasis	neapsinakvosimieji	neapsinakvosimoji	neapsinakvosimosios	-	-
kilm.	neapsinakvosimojo	neapsinakvosimųjų	neapsinakvosimosios	neapsinakvosimųjų	-	-
naud.	neapsinakvosimajam	neapsinakvosimiesiems	neapsinakvosimajai	neapsinakvosimosioms	-	-
gal.	neapsinakvosimąjį	neapsinakvosimuosius	neapsinakvosimąją	neapsinakvosimąsias	-	-
įnag.	neapsinakvosimuoju	neapsinakvosimaisiais	neapsinakvosimąja	neapsinakvosimosiomis	-	-
viet.	neapsinakvosimajame	neapsinakvosimuosiuose	neapsinakvosimojoje	neapsinakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvosimas, mot. g. neapsinakvosima.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-si-mą-jį

neapsinakvosimąjį

1. tas, kurį neapsinakvos

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---