neapsinakvotoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsinakvotoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsinakvotas, mot. g. neapsinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvotas	neapsinakvoti	neapsinakvota	neapsinakvotos	neapsinakvota	-
kilm.	neapsinakvoto	neapsinakvotų	neapsinakvotos	neapsinakvotų	-	-
naud.	neapsinakvotam	neapsinakvotiems	neapsinakvotai	neapsinakvotoms	-	-
gal.	neapsinakvotą	neapsinakvotus	neapsinakvotą	neapsinakvotas	-	-
įnag.	neapsinakvotu	neapsinakvotais	neapsinakvota	neapsinakvotomis	-	-
viet.	neapsinakvotame	neapsinakvotuose	neapsinakvotoje	neapsinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsinakvotasis	neapsinakvotieji	neapsinakvotoji	neapsinakvotosios	-	-
kilm.	neapsinakvotojo	neapsinakvotųjų	neapsinakvotosios	neapsinakvotųjų	-	-
naud.	neapsinakvotajam	neapsinakvotiesiems	neapsinakvotajai	neapsinakvotosioms	-	-
gal.	neapsinakvotąjį	neapsinakvotuosius	neapsinakvotąją	neapsinakvotąsias	-	-
įnag.	neapsinakvotuoju	neapsinakvotaisiais	neapsinakvotąja	neapsinakvotosiomis	-	-
viet.	neapsinakvotajame	neapsinakvotuosiuose	neapsinakvotojoje	neapsinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsinakvotas, mot. g. neapsinakvota.
• Skiemenys: ne-ap-si-nak-vo-to-je

neapsinakvotoje

1. tas, kurį neapsinakvojo

Etimologija

<= neapsinakvoti, neapsinakvoja, neapsinakvojo <= ne- + apsinakvoti, apsinakvoja, apsinakvojo <= ap- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---