neapsiskolinamas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsiskolinamas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsiskolinamas, mot. g. neapsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsiskolinamas	neapsiskolinami	neapsiskolinama	neapsiskolinamos	neapsiskolinama	-
kilm.	neapsiskolinamo	neapsiskolinamų	neapsiskolinamos	neapsiskolinamų	-	-
naud.	neapsiskolinamam	neapsiskolinamiems	neapsiskolinamai	neapsiskolinamoms	-	-
gal.	neapsiskolinamą	neapsiskolinamus	neapsiskolinamą	neapsiskolinamas	-	-
įnag.	neapsiskolinamu	neapsiskolinamais	neapsiskolinama	neapsiskolinamomis	-	-
viet.	neapsiskolinamame	neapsiskolinamuose	neapsiskolinamoje	neapsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsiskolinamasis	neapsiskolinamieji	neapsiskolinamoji	neapsiskolinamosios	-	-
kilm.	neapsiskolinamojo	neapsiskolinamųjų	neapsiskolinamosios	neapsiskolinamųjų	-	-
naud.	neapsiskolinamajam	neapsiskolinamiesiems	neapsiskolinamajai	neapsiskolinamosioms	-	-
gal.	neapsiskolinamąjį	neapsiskolinamuosius	neapsiskolinamąją	neapsiskolinamąsias	-	-
įnag.	neapsiskolinamuoju	neapsiskolinamaisiais	neapsiskolinamąja	neapsiskolinamosiomis	-	-
viet.	neapsiskolinamajame	neapsiskolinamuosiuose	neapsiskolinamojoje	neapsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neapsiskolinama.
• Skiemenys: ne-ap-si-sko-li-na-mas

neapsiskolinamas

1. tas, kurį neapsiskolina

Etimologija

<= neapsiskolinti, neapsiskolina, neapsiskolino <= ne- + apsiskolinti, apsiskolina, apsiskolino <= ap- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neapsiskolinamas: bendrai

apsiskolinamas (lt)

Vertimai

  neapsiskolinamas: bendrai

---