neapsivaišinamų

Taip pat žr.: neapsivaišinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišinamų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišinamas, mot. g. neapsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinamas	neapsivaišinami	neapsivaišinama	neapsivaišinamos	neapsivaišinama	-
kilm.	neapsivaišinamo	neapsivaišinamų	neapsivaišinamos	neapsivaišinamų	-	-
naud.	neapsivaišinamam	neapsivaišinamiems	neapsivaišinamai	neapsivaišinamoms	-	-
gal.	neapsivaišinamą	neapsivaišinamus	neapsivaišinamą	neapsivaišinamas	-	-
įnag.	neapsivaišinamu	neapsivaišinamais	neapsivaišinama	neapsivaišinamomis	-	-
viet.	neapsivaišinamame	neapsivaišinamuose	neapsivaišinamoje	neapsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinamasis	neapsivaišinamieji	neapsivaišinamoji	neapsivaišinamosios	-	-
kilm.	neapsivaišinamojo	neapsivaišinamųjų	neapsivaišinamosios	neapsivaišinamųjų	-	-
naud.	neapsivaišinamajam	neapsivaišinamiesiems	neapsivaišinamajai	neapsivaišinamosioms	-	-
gal.	neapsivaišinamąjį	neapsivaišinamuosius	neapsivaišinamąją	neapsivaišinamąsias	-	-
įnag.	neapsivaišinamuoju	neapsivaišinamaisiais	neapsivaišinamąja	neapsivaišinamosiomis	-	-
viet.	neapsivaišinamajame	neapsivaišinamuosiuose	neapsivaišinamojoje	neapsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišinamas, mot. g. neapsivaišinama.

neapsivaišinamų

1. tas, kurį neapsivaišina

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---