neapsivaišinusiu

Taip pat žr.: neapsivaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišinęs, mot. g. neapsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinęs	neapsivaišinę	neapsivaišinusi, neapsivaišinus	neapsivaišinusios	-	neapsivaišinę
kilm.	neapsivaišinusio	neapsivaišinusių	neapsivaišinusios	neapsivaišinusių	-	-
naud.	neapsivaišinusiam	neapsivaišinusiems	neapsivaišinusiai	neapsivaišinusioms	-	-
gal.	neapsivaišinusį	neapsivaišinusius	neapsivaišinusią	neapsivaišinusias	-	-
įnag.	neapsivaišinusiu	neapsivaišinusiais	neapsivaišinusia	neapsivaišinusiomis	-	-
viet.	neapsivaišinusiame	neapsivaišinusiuose	neapsivaišinusioje	neapsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinusysis	neapsivaišinusieji	neapsivaišinusioji	neapsivaišinusiosios	-	-
kilm.	neapsivaišinusiojo	neapsivaišinusiųjų	neapsivaišinusiosios	neapsivaišinusiųjų	-	-
naud.	neapsivaišinusiajam	neapsivaišinusiesiems	neapsivaišinusiajai	neapsivaišinusiosioms	-	-
gal.	neapsivaišinusįjį	neapsivaišinusiuosius	neapsivaišinusiąją	neapsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neapsivaišinusiuoju	neapsivaišinusiaisiais	neapsivaišinusiąja	neapsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neapsivaišinusiajame	neapsivaišinusiuosiuose	neapsivaišinusiojoje	neapsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišinęs, mot. g. neapsivaišinusi.

neapsivaišinusiu

1. tas, kuris neapsivaišino

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---