neapsivoktųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivoktųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivoktas, mot. g. neapsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivoktas	neapsivokti	neapsivokta	neapsivoktos	neapsivokta	-
kilm.	neapsivokto	neapsivoktų	neapsivoktos	neapsivoktų	-	-
naud.	neapsivoktam	neapsivoktiems	neapsivoktai	neapsivoktoms	-	-
gal.	neapsivoktą	neapsivoktus	neapsivoktą	neapsivoktas	-	-
įnag.	neapsivoktu	neapsivoktais	neapsivokta	neapsivoktomis	-	-
viet.	neapsivoktame	neapsivoktuose	neapsivoktoje	neapsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivoktasis	neapsivoktieji	neapsivoktoji	neapsivoktosios	-	-
kilm.	neapsivoktojo	neapsivoktųjų	neapsivoktosios	neapsivoktųjų	-	-
naud.	neapsivoktajam	neapsivoktiesiems	neapsivoktajai	neapsivoktosioms	-	-
gal.	neapsivoktąjį	neapsivoktuosius	neapsivoktąją	neapsivoktąsias	-	-
įnag.	neapsivoktuoju	neapsivoktaisiais	neapsivoktąja	neapsivoktosiomis	-	-
viet.	neapsivoktajame	neapsivoktuosiuose	neapsivoktojoje	neapsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivoktas, mot. g. neapsivokta.
• Skiemenys: ne-ap-si-vok-tų-jų

neapsivoktųjų

1. tas, kurį neapsivokė

Etimologija

<= neapsivokti, neapsivokia, neapsivokė <= ne- + apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---