neapskolintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapskolintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapskolintinas, mot. g. neapskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintinas	neapskolintini	neapskolintina	neapskolintinos	neapskolintina	-
kilm.	neapskolintino	neapskolintinų	neapskolintinos	neapskolintinų	-	-
naud.	neapskolintinam	neapskolintiniems	neapskolintinai	neapskolintinoms	-	-
gal.	neapskolintiną	neapskolintinus	neapskolintiną	neapskolintinas	-	-
įnag.	neapskolintinu	neapskolintinais	neapskolintina	neapskolintinomis	-	-
viet.	neapskolintiname	neapskolintinuose	neapskolintinoje	neapskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintinasis	neapskolintinieji	neapskolintinoji	neapskolintinosios	-	-
kilm.	neapskolintinojo	neapskolintinųjų	neapskolintinosios	neapskolintinųjų	-	-
naud.	neapskolintinajam	neapskolintiniesiems	neapskolintinajai	neapskolintinosioms	-	-
gal.	neapskolintinąjį	neapskolintinuosius	neapskolintinąją	neapskolintinąsias	-	-
įnag.	neapskolintinuoju	neapskolintinaisiais	neapskolintinąja	neapskolintinosiomis	-	-
viet.	neapskolintinajame	neapskolintinuosiuose	neapskolintinojoje	neapskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapskolintinas, mot. g. neapskolintina.
• Skiemenys: ne-ap-sko-lin-ti-nų-jų

neapskolintinųjų (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia neapskolinti

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---