neapvaišinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišinamas, mot. g. neapvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinamas	neapvaišinami	neapvaišinama	neapvaišinamos	neapvaišinama	-
kilm.	neapvaišinamo	neapvaišinamų	neapvaišinamos	neapvaišinamų	-	-
naud.	neapvaišinamam	neapvaišinamiems	neapvaišinamai	neapvaišinamoms	-	-
gal.	neapvaišinamą	neapvaišinamus	neapvaišinamą	neapvaišinamas	-	-
įnag.	neapvaišinamu	neapvaišinamais	neapvaišinama	neapvaišinamomis	-	-
viet.	neapvaišinamame	neapvaišinamuose	neapvaišinamoje	neapvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinamasis	neapvaišinamieji	neapvaišinamoji	neapvaišinamosios	-	-
kilm.	neapvaišinamojo	neapvaišinamųjų	neapvaišinamosios	neapvaišinamųjų	-	-
naud.	neapvaišinamajam	neapvaišinamiesiems	neapvaišinamajai	neapvaišinamosioms	-	-
gal.	neapvaišinamąjį	neapvaišinamuosius	neapvaišinamąją	neapvaišinamąsias	-	-
įnag.	neapvaišinamuoju	neapvaišinamaisiais	neapvaišinamąja	neapvaišinamosiomis	-	-
viet.	neapvaišinamajame	neapvaišinamuosiuose	neapvaišinamojoje	neapvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišinamas, mot. g. neapvaišinama.

neapvaišinamąjį

1. tas, kurį neapvaišina

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---