neapvaišinsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišinsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišinsiantis, mot. g. neapvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinsiąs, neapvaišinsiantis	neapvaišinsią, neapvaišinsiantys	neapvaišinsianti	neapvaišinsiančios	-	neapvaišinsią
kilm.	neapvaišinsiančio	neapvaišinsiančių	neapvaišinsiančios	neapvaišinsiančių	-	-
naud.	neapvaišinsiančiam	neapvaišinsiantiems, neapvaišinsiantiem	neapvaišinsiančiai	neapvaišinsiančioms, neapvaišinsiančiom	-	-
gal.	neapvaišinsiantį	neapvaišinsiančius	neapvaišinsiančią	neapvaišinsiančias	-	-
įnag.	neapvaišinsiančiu	neapvaišinsiančiais	neapvaišinsiančia	neapvaišinsiančiomis	-	-
viet.	neapvaišinsiančiame, neapvaišinsiančiam	neapvaišinsiančiuose, neapvaišinsiančiuos	neapvaišinsiančioje, neapvaišinsiančioj	neapvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinsiantysis	neapvaišinsiantieji	neapvaišinsiančioji	neapvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	neapvaišinsiančiojo	neapvaišinsiančiųjų	neapvaišinsiančiosios	neapvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	neapvaišinsiančiajam	neapvaišinsiantiesiems	neapvaišinsiančiajai	neapvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	neapvaišinsiantįjį	neapvaišinsiančiuosius	neapvaišinsiančiąją	neapvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	neapvaišinsiančiuoju	neapvaišinsiančiaisiais	neapvaišinsiančiąja	neapvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	neapvaišinsiančiajame	neapvaišinsiančiuosiuose	neapvaišinsiančiojoje	neapvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišinsiantis, mot. g. neapvaišinsianti.

neapvaišinsiančiuoju

1. tas, kuris neapvaišins

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---