neapvaišinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišinsimas, mot. g. neapvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinsimas	neapvaišinsimi	neapvaišinsima	neapvaišinsimos	neapvaišinsima	-
kilm.	neapvaišinsimo	neapvaišinsimų	neapvaišinsimos	neapvaišinsimų	-	-
naud.	neapvaišinsimam	neapvaišinsimiems	neapvaišinsimai	neapvaišinsimoms	-	-
gal.	neapvaišinsimą	neapvaišinsimus	neapvaišinsimą	neapvaišinsimas	-	-
įnag.	neapvaišinsimu	neapvaišinsimais	neapvaišinsima	neapvaišinsimomis	-	-
viet.	neapvaišinsimame	neapvaišinsimuose	neapvaišinsimoje	neapvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišinsimasis	neapvaišinsimieji	neapvaišinsimoji	neapvaišinsimosios	-	-
kilm.	neapvaišinsimojo	neapvaišinsimųjų	neapvaišinsimosios	neapvaišinsimųjų	-	-
naud.	neapvaišinsimajam	neapvaišinsimiesiems	neapvaišinsimajai	neapvaišinsimosioms	-	-
gal.	neapvaišinsimąjį	neapvaišinsimuosius	neapvaišinsimąją	neapvaišinsimąsias	-	-
įnag.	neapvaišinsimuoju	neapvaišinsimaisiais	neapvaišinsimąja	neapvaišinsimosiomis	-	-
viet.	neapvaišinsimajame	neapvaišinsimuosiuose	neapvaišinsimojoje	neapvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neapvaišinsima.
• Skiemenys: ne-ap-vai-šin-si-mas

neapvaišinsimas

1. tas, kurį neapvaišins

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---