neapvaišintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišintinas, mot. g. neapvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintinas	neapvaišintini	neapvaišintina	neapvaišintinos	neapvaišintina	-
kilm.	neapvaišintino	neapvaišintinų	neapvaišintinos	neapvaišintinų	-	-
naud.	neapvaišintinam	neapvaišintiniems	neapvaišintinai	neapvaišintinoms	-	-
gal.	neapvaišintiną	neapvaišintinus	neapvaišintiną	neapvaišintinas	-	-
įnag.	neapvaišintinu	neapvaišintinais	neapvaišintina	neapvaišintinomis	-	-
viet.	neapvaišintiname	neapvaišintinuose	neapvaišintinoje	neapvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintinasis	neapvaišintinieji	neapvaišintinoji	neapvaišintinosios	-	-
kilm.	neapvaišintinojo	neapvaišintinųjų	neapvaišintinosios	neapvaišintinųjų	-	-
naud.	neapvaišintinajam	neapvaišintiniesiems	neapvaišintinajai	neapvaišintinosioms	-	-
gal.	neapvaišintinąjį	neapvaišintinuosius	neapvaišintinąją	neapvaišintinąsias	-	-
įnag.	neapvaišintinuoju	neapvaišintinaisiais	neapvaišintinąja	neapvaišintinosiomis	-	-
viet.	neapvaišintinajame	neapvaišintinuosiuose	neapvaišintinojoje	neapvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišintinas, mot. g. neapvaišintina.

neapvaišintinus

1. tas, dėl kurio reikia neapvaišinti

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---