neapvokiamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvokiamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvokiamas, mot. g. neapvokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvokiamas	neapvokiami	neapvokiama	neapvokiamos	neapvokiama	-
kilm.	neapvokiamo	neapvokiamų	neapvokiamos	neapvokiamų	-	-
naud.	neapvokiamam	neapvokiamiems	neapvokiamai	neapvokiamoms	-	-
gal.	neapvokiamą	neapvokiamus	neapvokiamą	neapvokiamas	-	-
įnag.	neapvokiamu	neapvokiamais	neapvokiama	neapvokiamomis	-	-
viet.	neapvokiamame	neapvokiamuose	neapvokiamoje	neapvokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvokiamasis	neapvokiamieji	neapvokiamoji	neapvokiamosios	-	-
kilm.	neapvokiamojo	neapvokiamųjų	neapvokiamosios	neapvokiamųjų	-	-
naud.	neapvokiamajam	neapvokiamiesiems	neapvokiamajai	neapvokiamosioms	-	-
gal.	neapvokiamąjį	neapvokiamuosius	neapvokiamąją	neapvokiamąsias	-	-
įnag.	neapvokiamuoju	neapvokiamaisiais	neapvokiamąja	neapvokiamosiomis	-	-
viet.	neapvokiamajame	neapvokiamuosiuose	neapvokiamojoje	neapvokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvokiamas, mot. g. neapvokiama.
• Skiemenys: ne-ap-vo-kia-mų-jų

neapvokiamųjų

1. tas, kurį neapvokia

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---