neatsigertinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigertinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigertinas, mot. g. neatsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigertinas	neatsigertini	neatsigertina	neatsigertinos	neatsigertina	-
kilm.	neatsigertino	neatsigertinų	neatsigertinos	neatsigertinų	-	-
naud.	neatsigertinam	neatsigertiniems	neatsigertinai	neatsigertinoms	-	-
gal.	neatsigertiną	neatsigertinus	neatsigertiną	neatsigertinas	-	-
įnag.	neatsigertinu	neatsigertinais	neatsigertina	neatsigertinomis	-	-
viet.	neatsigertiname	neatsigertinuose	neatsigertinoje	neatsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigertinasis	neatsigertinieji	neatsigertinoji	neatsigertinosios	-	-
kilm.	neatsigertinojo	neatsigertinųjų	neatsigertinosios	neatsigertinųjų	-	-
naud.	neatsigertinajam	neatsigertiniesiems	neatsigertinajai	neatsigertinosioms	-	-
gal.	neatsigertinąjį	neatsigertinuosius	neatsigertinąją	neatsigertinąsias	-	-
įnag.	neatsigertinuoju	neatsigertinaisiais	neatsigertinąja	neatsigertinosiomis	-	-
viet.	neatsigertinajame	neatsigertinuosiuose	neatsigertinojoje	neatsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigertinas, mot. g. neatsigertina.
• Skiemenys: ne-at-si-ger-ti-nų-jų

neatsigertinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neatsigerti

Etimologija

<= neatsigerti, neatsigeria, neatsigėrė <= ne- + atsigerti, atsigeria, atsigėrė <= at- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---