neatsigirdėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdėtas, mot. g. neatsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėtas	neatsigirdėti	neatsigirdėta	neatsigirdėtos	neatsigirdėta	-
kilm.	neatsigirdėto	neatsigirdėtų	neatsigirdėtos	neatsigirdėtų	-	-
naud.	neatsigirdėtam	neatsigirdėtiems	neatsigirdėtai	neatsigirdėtoms	-	-
gal.	neatsigirdėtą	neatsigirdėtus	neatsigirdėtą	neatsigirdėtas	-	-
įnag.	neatsigirdėtu	neatsigirdėtais	neatsigirdėta	neatsigirdėtomis	-	-
viet.	neatsigirdėtame	neatsigirdėtuose	neatsigirdėtoje	neatsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėtasis	neatsigirdėtieji	neatsigirdėtoji	neatsigirdėtosios	-	-
kilm.	neatsigirdėtojo	neatsigirdėtųjų	neatsigirdėtosios	neatsigirdėtųjų	-	-
naud.	neatsigirdėtajam	neatsigirdėtiesiems	neatsigirdėtajai	neatsigirdėtosioms	-	-
gal.	neatsigirdėtąjį	neatsigirdėtuosius	neatsigirdėtąją	neatsigirdėtąsias	-	-
įnag.	neatsigirdėtuoju	neatsigirdėtaisiais	neatsigirdėtąja	neatsigirdėtosiomis	-	-
viet.	neatsigirdėtajame	neatsigirdėtuosiuose	neatsigirdėtojoje	neatsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdėtas, mot. g. neatsigirdėta.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-dė-tų-jų

neatsigirdėtųjų

1. tas, kurį neatsigirdėjo

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---