neatsigirdėtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdėtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdėtinas, mot. g. neatsigirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėtinas	neatsigirdėtini	neatsigirdėtina	neatsigirdėtinos	neatsigirdėtina	-
kilm.	neatsigirdėtino	neatsigirdėtinų	neatsigirdėtinos	neatsigirdėtinų	-	-
naud.	neatsigirdėtinam	neatsigirdėtiniems	neatsigirdėtinai	neatsigirdėtinoms	-	-
gal.	neatsigirdėtiną	neatsigirdėtinus	neatsigirdėtiną	neatsigirdėtinas	-	-
įnag.	neatsigirdėtinu	neatsigirdėtinais	neatsigirdėtina	neatsigirdėtinomis	-	-
viet.	neatsigirdėtiname	neatsigirdėtinuose	neatsigirdėtinoje	neatsigirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėtinasis	neatsigirdėtinieji	neatsigirdėtinoji	neatsigirdėtinosios	-	-
kilm.	neatsigirdėtinojo	neatsigirdėtinųjų	neatsigirdėtinosios	neatsigirdėtinųjų	-	-
naud.	neatsigirdėtinajam	neatsigirdėtiniesiems	neatsigirdėtinajai	neatsigirdėtinosioms	-	-
gal.	neatsigirdėtinąjį	neatsigirdėtinuosius	neatsigirdėtinąją	neatsigirdėtinąsias	-	-
įnag.	neatsigirdėtinuoju	neatsigirdėtinaisiais	neatsigirdėtinąja	neatsigirdėtinosiomis	-	-
viet.	neatsigirdėtinajame	neatsigirdėtinuosiuose	neatsigirdėtinojoje	neatsigirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdėtinas, mot. g. neatsigirdėtina.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-dė-ti-nų-jų

neatsigirdėtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neatsigirdėti

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---