neatsigirdimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdimųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdimas, mot. g. neatsigirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdimas	neatsigirdimi	neatsigirdima	neatsigirdimos	neatsigirdima	-
kilm.	neatsigirdimo	neatsigirdimų	neatsigirdimos	neatsigirdimų	-	-
naud.	neatsigirdimam	neatsigirdimiems	neatsigirdimai	neatsigirdimoms	-	-
gal.	neatsigirdimą	neatsigirdimus	neatsigirdimą	neatsigirdimas	-	-
įnag.	neatsigirdimu	neatsigirdimais	neatsigirdima	neatsigirdimomis	-	-
viet.	neatsigirdimame	neatsigirdimuose	neatsigirdimoje	neatsigirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdimasis	neatsigirdimieji	neatsigirdimoji	neatsigirdimosios	-	-
kilm.	neatsigirdimojo	neatsigirdimųjų	neatsigirdimosios	neatsigirdimųjų	-	-
naud.	neatsigirdimajam	neatsigirdimiesiems	neatsigirdimajai	neatsigirdimosioms	-	-
gal.	neatsigirdimąjį	neatsigirdimuosius	neatsigirdimąją	neatsigirdimąsias	-	-
įnag.	neatsigirdimuoju	neatsigirdimaisiais	neatsigirdimąja	neatsigirdimosiomis	-	-
viet.	neatsigirdimajame	neatsigirdimuosiuose	neatsigirdimojoje	neatsigirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdimas, mot. g. neatsigirdima.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-di-mų-jų

neatsigirdimųjų

1. tas, kurį neatsigirdi

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---