nebeįgėrę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgėrę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgėręs, mot. g. nebeįgėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgėręs	nebeįgėrę	nebeįgėrusi, nebeįgėrus	nebeįgėrusios	-	nebeįgėrę
kilm.	nebeįgėrusio	nebeįgėrusių	nebeįgėrusios	nebeįgėrusių	-	-
naud.	nebeįgėrusiam	nebeįgėrusiems	nebeįgėrusiai	nebeįgėrusioms	-	-
gal.	nebeįgėrusį	nebeįgėrusius	nebeįgėrusią	nebeįgėrusias	-	-
įnag.	nebeįgėrusiu	nebeįgėrusiais	nebeįgėrusia	nebeįgėrusiomis	-	-
viet.	nebeįgėrusiame	nebeįgėrusiuose	nebeįgėrusioje	nebeįgėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgėrusysis	nebeįgėrusieji	nebeįgėrusioji	nebeįgėrusiosios	-	-
kilm.	nebeįgėrusiojo	nebeįgėrusiųjų	nebeįgėrusiosios	nebeįgėrusiųjų	-	-
naud.	nebeįgėrusiajam	nebeįgėrusiesiems	nebeįgėrusiajai	nebeįgėrusiosioms	-	-
gal.	nebeįgėrusįjį	nebeįgėrusiuosius	nebeįgėrusiąją	nebeįgėrusiąsias	-	-
įnag.	nebeįgėrusiuoju	nebeįgėrusiaisiais	nebeįgėrusiąja	nebeįgėrusiosiomis	-	-
viet.	nebeįgėrusiajame	nebeįgėrusiuosiuose	nebeįgėrusiojoje	nebeįgėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgėręs, mot. g. nebeįgėrusi.
• Skiemenys: ne-be-į-gė-rę

nebeįgėrę

1. tas, kuris nebeįgėrė

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---