nebeįgertinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįgertinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįgertinas, mot. g. nebeįgertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgertinas	nebeįgertini	nebeįgertina	nebeįgertinos	nebeįgertina	-
kilm.	nebeįgertino	nebeįgertinų	nebeįgertinos	nebeįgertinų	-	-
naud.	nebeįgertinam	nebeįgertiniems	nebeįgertinai	nebeįgertinoms	-	-
gal.	nebeįgertiną	nebeįgertinus	nebeįgertiną	nebeįgertinas	-	-
įnag.	nebeįgertinu	nebeįgertinais	nebeįgertina	nebeįgertinomis	-	-
viet.	nebeįgertiname	nebeįgertinuose	nebeįgertinoje	nebeįgertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįgertinasis	nebeįgertinieji	nebeįgertinoji	nebeįgertinosios	-	-
kilm.	nebeįgertinojo	nebeįgertinųjų	nebeįgertinosios	nebeįgertinųjų	-	-
naud.	nebeįgertinajam	nebeįgertiniesiems	nebeįgertinajai	nebeįgertinosioms	-	-
gal.	nebeįgertinąjį	nebeįgertinuosius	nebeįgertinąją	nebeįgertinąsias	-	-
įnag.	nebeįgertinuoju	nebeįgertinaisiais	nebeįgertinąja	nebeįgertinosiomis	-	-
viet.	nebeįgertinajame	nebeįgertinuosiuose	nebeįgertinojoje	nebeįgertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįgertinas, mot. g. nebeįgertina.
• Skiemenys: ne-be-į-ger-ti-nų-jų

nebeįgertinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nebeįgerti

Etimologija

<= nebeįgerti, nebeįgeria, nebeįgėrė <= ne- + be- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---