nebenugersiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebenugersiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebenugersiantis, mot. g. nebenugersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugersiąs, nebenugersiantis	nebenugersią, nebenugersiantys	nebenugersianti	nebenugersiančios	-	nebenugersią
kilm.	nebenugersiančio	nebenugersiančių	nebenugersiančios	nebenugersiančių	-	-
naud.	nebenugersiančiam	nebenugersiantiems, nebenugersiantiem	nebenugersiančiai	nebenugersiančioms, nebenugersiančiom	-	-
gal.	nebenugersiantį	nebenugersiančius	nebenugersiančią	nebenugersiančias	-	-
įnag.	nebenugersiančiu	nebenugersiančiais	nebenugersiančia	nebenugersiančiomis	-	-
viet.	nebenugersiančiame, nebenugersiančiam	nebenugersiančiuose, nebenugersiančiuos	nebenugersiančioje, nebenugersiančioj	nebenugersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebenugersiantysis	nebenugersiantieji	nebenugersiančioji	nebenugersiančiosios	-	-
kilm.	nebenugersiančiojo	nebenugersiančiųjų	nebenugersiančiosios	nebenugersiančiųjų	-	-
naud.	nebenugersiančiajam	nebenugersiantiesiems	nebenugersiančiajai	nebenugersiančiosioms	-	-
gal.	nebenugersiantįjį	nebenugersiančiuosius	nebenugersiančiąją	nebenugersiančiąsias	-	-
įnag.	nebenugersiančiuoju	nebenugersiančiaisiais	nebenugersiančiąja	nebenugersiančiosiomis	-	-
viet.	nebenugersiančiajame	nebenugersiančiuosiuose	nebenugersiančiojoje	nebenugersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebenugersiantis, mot. g. nebenugersianti.
• Skiemenys: ne-be-nu-ger-sian-čiuo-ju

nebenugersiančiuoju

1. tas, kuris nebenugers

Etimologija

<= nebenugerti, nebenugeria, nebenugėrė <= ne- + be- + nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---