nebesugeriantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebesugeriantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebesugeriantis, mot. g. nebesugerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebesugeriąs, nebesugeriantis	nebesugerią, nebesugeriantys	nebesugerianti	nebesugeriančios	-	nebesugerią
kilm.	nebesugeriančio	nebesugeriančių	nebesugeriančios	nebesugeriančių	-	-
naud.	nebesugeriančiam	nebesugeriantiems, nebesugeriantiem	nebesugeriančiai	nebesugeriančioms, nebesugeriančiom	-	-
gal.	nebesugeriantį	nebesugeriančius	nebesugeriančią	nebesugeriančias	-	-
įnag.	nebesugeriančiu	nebesugeriančiais	nebesugeriančia	nebesugeriančiomis	-	-
viet.	nebesugeriančiame, nebesugeriančiam	nebesugeriančiuose, nebesugeriančiuos	nebesugeriančioje, nebesugeriančioj	nebesugeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebesugeriantysis	nebesugeriantieji	nebesugeriančioji	nebesugeriančiosios	-	-
kilm.	nebesugeriančiojo	nebesugeriančiųjų	nebesugeriančiosios	nebesugeriančiųjų	-	-
naud.	nebesugeriančiajam	nebesugeriantiesiems	nebesugeriančiajai	nebesugeriančiosioms	-	-
gal.	nebesugeriantįjį	nebesugeriančiuosius	nebesugeriančiąją	nebesugeriančiąsias	-	-
įnag.	nebesugeriančiuoju	nebesugeriančiaisiais	nebesugeriančiąja	nebesugeriančiosiomis	-	-
viet.	nebesugeriančiajame	nebesugeriančiuosiuose	nebesugeriančiojoje	nebesugeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebesugeriantis, mot. g. nebesugerianti.
• Skiemenys: ne-be-su-ge-rian-tį

nebesugeriantį

1. tas, kuris nebesugeria

Etimologija

<= nebesugerti, nebesugeria, nebesugėrė <= ne- + be- + sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---